Bizen Ware/lt: Difference between revisions

From Global Knowledge Compendium of Traditional Crafts and Artisanal Techniques
FuzzyBot (talk | contribs)
Updating to match new version of source page
FuzzyBot (talk | contribs)
Updating to match new version of source page
 
(One intermediate revision by the same user not shown)
Line 1: Line 1:
<languages />
<languages />
 
[[File:Bizen.png|thumb|Bizen ware vessel, unglazed stoneware with natural ash glaze and fire marks. A product of anagama kiln firing, reflecting the rustic aesthetics of Okayama Prefecture’s ceramic tradition.]]


„Bizen ware“ (備前焼, „Bizen-yaki“) – tai tradicinės japoniškos keramikos rūšis, kilusi iš „Bizen provincijos“, dabartinėje Okajamos prefektūroje. Tai viena seniausių keramikos formų Japonijoje, žinoma dėl išskirtinės rausvai rudos spalvos, glazūros trūkumo ir žemiškų, kaimiškų tekstūrų.
„Bizen ware“ (備前焼, „Bizen-yaki“) – tai tradicinės japoniškos keramikos rūšis, kilusi iš „Bizen provincijos“, dabartinėje Okajamos prefektūroje. Tai viena seniausių keramikos formų Japonijoje, žinoma dėl išskirtinės rausvai rudos spalvos, glazūros trūkumo ir žemiškų, kaimiškų tekstūrų.
Line 107: Line 107:
* Kakurezaki Ryuichi – Šiuolaikinis novatorius
* Kakurezaki Ryuichi – Šiuolaikinis novatorius


<div class="mw-translate-fuzzy">
[[Category:Japanese Pottery]]
[[Category:Japanese Pottery]]
[[Category:Japan]]
[[Category:Japan]]
Line 114: Line 115:
[[Category:Traditional Crafts]]
[[Category:Traditional Crafts]]
[[Category:Six Ancient Kilns]]
[[Category:Six Ancient Kilns]]
</div>

Latest revision as of 05:27, 17 July 2025

Bizen ware vessel, unglazed stoneware with natural ash glaze and fire marks. A product of anagama kiln firing, reflecting the rustic aesthetics of Okayama Prefecture’s ceramic tradition.

„Bizen ware“ (備前焼, „Bizen-yaki“) – tai tradicinės japoniškos keramikos rūšis, kilusi iš „Bizen provincijos“, dabartinėje Okajamos prefektūroje. Tai viena seniausių keramikos formų Japonijoje, žinoma dėl išskirtinės rausvai rudos spalvos, glazūros trūkumo ir žemiškų, kaimiškų tekstūrų.

Bizeno keramika laikoma svarbiu nematerialiuoju Japonijos kultūros vertybe, o Bizeno krosnys yra tarp šešių senovinių Japonijos krosnių (日本六古窯, „Nihon Rokkoyō“).

Apžvalga

Bizen keramikai būdingi šie bruožai:

  • Aukštos kokybės Imbe regiono molio naudojimas
  • Degimas be glazūros (technika, žinoma kaip „jakišimė“)
  • Ilgas, lėtas degimas malkomis tradicinėse anagama arba noborigama krosnyse
  • Natūralūs raštai, sukurti ugnimi, pelenais ir pelenų įdėjimu į krosnį

Kiekvienas Bizeno dirbinys laikomas unikaliu, nes galutinį estetinį vaizdą lemia natūralūs krosnies efektai, o ne dekoracijos.

Istorija

Ištakos

Bizeno keramikos ištakos siekia bent jau „Heian“ laikotarpį (794–1185), o šaknys siekia Sue keramiką – ankstesnę neglazūruotos akmens masės keramikos formą. Iki „Kamakuros laikotarpio“ (1185–1333) Bizeno keramika išsivystė į savitą stilių su tvirtais naudojimo reikmenimis.

Feodalinė globa

Muromačio (1336–1573) ir Edo (1603–1868) laikotarpiais Bizeno keramika klestėjo globojama Ikedos klano ir vietinių daimyo. Ji buvo plačiai naudojama arbatos ceremonijoms, virtuvės reikmenims ir religiniais tikslais.

Nuosmukis ir atgimimas

Meidži laikotarpis (1868–1912 m.) atnešė industrializaciją ir paklausos sumažėjimą. Tačiau XX amžiuje Bizeno keramika atgimė dėl tokių meistrų puodžių kaip „Kaneshige Tōyō“, kuris vėliau buvo paskelbtas „gyvuoju nacionaliniu lobiu“.

Molis ir medžiagos

Bizeno keramikoje naudojamas „didelio geležies kiekio molis“ (hiyozė), randamas Bizeno ir aplinkinėse vietovėse. Molis yra:

  • Brandinamas keletą metų, kad padidėtų plastiškumas ir stiprumas
  • Kalus, bet patvarus po degimo
  • Labai reaguoja į pelenus ir liepsną, todėl galima sukurti natūralius dekoratyvinius efektus

Krosnys ir degimo būdai

Tradicinės krosnys

Bizen keramika paprastai kūrenama:

  • Anagama krosnys: vienos kameros, tunelio formos krosnys, įrengtos šlaituose
  • Noborigama krosnys: daugiakamerės, laiptuotos krosnys, išdėstytos kalvos šlaite

Degimo procesas

  • Malkų degimas trunka 10–14 dienų nepertraukiamai
  • Temperatūra siekia iki 1300 °C (2370 °F)
  • Pušies pelenai išsilydo ir susilieja su paviršiumi
  • Glazūra nededama; paviršiaus apdaila pasiekiama vien dėl krosnies efekto

Estetinės savybės

Galutinė Bizeno dirbinių išvaizda priklauso nuo:

  • Padėties krosnyje (priekyje, šone, užkasta žarijų)
  • Pelenų sankaupų ir liepsnos srauto
  • Naudotos medienos rūšies (dažniausiai pušies)

Įprasti paviršiaus raštai

Raštas Aprašymas
Goma (胡麻) Išlydytų pušies pelenų susidarę sezamo formos taškeliai
Hidasuki (緋襷) Raudonai rudos linijos, susidariusios apvyniojus ryžių šiaudelį aplink gabalėlį
Botamochi (牡丹餅) Apskritimo žymės, atsiradusios uždėjus mažus diskus ant paviršiaus pelenams blokuoti
Yohen (窯変) Atsitiktiniai liepsnos sukelti spalvų pokyčiai ir efektai

Formos ir panaudojimas

Bizeno dirbiniai apima platų funkcinių ir ceremoninių formų spektrą:

Funkcinė įranga

  • Vandens indeliai (mizusashi)
  • Arbatos dubenėliai (chawan)
  • Gėlių vazos (hanaire)
  • Sake buteliai ir puodeliai (tokkuri ir guinomi)
  • Skiediniai ir laikymo stiklainiai

Meninis ir ceremoninis naudojimas

  • Bonsai vazonai
  • Skulptūriniai kūriniai
  • Ikebana vazos
  • Arbatos ceremonijos reikmenys

Kultūrinė reikšmė

  • Bizen keramika yra glaudžiai susijusi su „vabi-sabi estetika“, kuri vertina netobulumą ir natūralų grožį.
  • Ji išlieka mėgstama arbatos meistrų, ikebanos praktikų ir keramikos kolekcionierių.
  • Daugelis Bizen puodžių ir toliau gamina dirbinius, naudodami šimtmečių senumo technikas, perduodamas iš šeimos.

Žymios krosnių vietos

  • Imbe kaimas (伊部町): Tradicinis Bizen keramikos centras; čia rengiami keramikos festivaliai ir daug veikiančių krosnių.
  • Senoji Imbe mokykla (Bizen keramikos tradicinio ir šiuolaikinio meno muziejus)
  • Kaneshige Tōyō krosnis: Saugoma švietimo tikslais

Šiuolaikinė praktika

Šiandien Bizeno keramiką gamina tiek tradiciniai, tiek modernūs puodžiai. Vieni išlaiko senovinius metodus, kiti eksperimentuoja su forma ir funkcija. Regione kiekvieną rudenį vyksta „Bizeno keramikos festivalis“, pritraukiantis tūkstančius lankytojų ir kolekcininkų.

Žymūs Bizen puodžiai

  • Kaneshige Tōyō (1896–1967) – Gyvasis nacionalinis lobis
  • Yamamoto Tōzan
  • Fujiwara Kei – Taip pat vadinamas Gyvuoju nacionaliniu lobiu
  • Kakurezaki Ryuichi – Šiuolaikinis novatorius